Kodėl aš mėgstu Heloviną

1888887_10202938869740229_8774762933087528187_o

Helovinas mane kažkodėl visada traukė. Nesvarbu, kad siaubo filmų nemėgstu, nieko tokio, kad baisių istorijų pasakot nemoku (nebent tą vieną kur rėkti reikia) ir net nebūtina juk mėgti saldumynų, kad galėtum džiaugtis šita švente.

Pamenu, kai būdavau jaunesnė ( 7 kokioj klasėj (+-)) su sese laukdavom tėvų grįžtančių iš kapų lapkričio pirmąją ir pasitikdavom juos su Helovino tematikos vaišėmis – vynuogių “akimis“,“šiurpiais“ sumuštiniais, kirmėlių guminukais ir panašiai. Man taip smagu buvo ruoštis tam.

dsc_7609a

Vėliau mokykloj kartą organizavom Helovino šokius, buvau ragana ir man labai patiko. Tikriausiai tai buvo pirmas kartas kai švenčiau Heloviną ir nuo to kasmet norėjosi kartoti šventę.

Dabar jau kelis metus miniu Heloviną ir, tiesą sakant, nesuprantu, kodėl mūsų šalyje tiek prieš Heloviną nusistačiusių žmonių. Taip, tiesa, kad ši šventė negimė Lietuvoj, tiesa, kad kitą dieną reikia prisiminti mirusius, bet nemanau, kad jie įsižeis jei vakarą prieš tai gerai praleisi laiką.

Helovinas man patinka dėl savo taisyklių – persirenk kuo nors kitu. Aš, asmeniškai, išnaudoju kone visas progas kuo nors persirengti, persikūnyti, man tai taip smagu!

20151030_151253a

Man taip pat patinka, kad pas mus, bent jau kol kas, vaikučiai nevaikšto prašydami saldainių. Tam užtenka jau Užgavėnių.

***

Šiemet Heloviną paminėjom darbe, su kitom Pandom ir buvo tikrai smagu.

14900418_10154631653967370_8751238714567289591_n

Taigi, tiesiog siūlau nenurašyt šventės dėl to, kad jos prie ruso nešvęsdavom. Man atrodo, švęsti reikia kiekvienai progai pasitaikius. O jeigu ta proga dar liepia persirengt, aš visom keturiom už 😀

dsc_762114895420_1450317738318172_952025478_o

Labanakt,
Vaiva