Adopt, don’t buy arba kaip mano gyvenime atsirado Arėjas

Mes jau seniai norėjom katinuko tad kai atsikraustydami į naują butą sužinojom, kad katės yra leidžiami augintiniai, iš karto supratom, kad katinas bus.

Vos tik apmažėjus dėžių kambariuose kiekiui Karolis, mano draugas, paragino pradėti dairytis katinuko. Tiesą sakant, bijojau. Katės manęs niekad per daug nemėgo, nenorėdavo būti šalia, todėl buvo baisu, kad ir šis katinas bus priešiškas mano atžvilgiu ir mylės tik mano draugą, kuris yra jau patyręs katinų šeimininkas.

Net nedvejojom, kad imsim naują šeimos narį iš prieglaudos.

large
Šaltinis

Vaikštant per skelbimus vienas kitam siuntinėjom katinėlių variantus. Arėjas, tuomet dar Pūkio vardu, iš karto patraukė mano draugo akį, mat buvo būtent toks, kokį jis įsivaizdavo mūsų katiną – pūkuotas, mikštas gražuolis. Aš šiek tiek dvejojau, nes katinukas jau didelis ir tos baimės, kad manęs katinas nepripažins, įsismarkavo – juk daug sunkiau jau gyvenimo mačiusiam katinukui įtikti. Tačiau turėjau pripažinti, kad Pūkio nuotraukos traukė ir mane. Taip, tai mūsų katinas.

dsc_0377

Karolis paskambino pranešti, kad katinėlis gali gauti naujus namus ir šeimą. Po šimto klausimų ir įvairiausių situacijų apkalbėjimo buvo susitarta, kad atvažiuosim apžiūrėti katino ir, jei viskas gerai, pasiimsim jį namo.

Susipirkom drąskykles, bliudelius ir pan. ir laukėm tos dienos, kai važiuosim pas katuką. O ji atėjo greitai. Po keturių dienų jau stovėjom priešais laikiną globėją, kuri ramino jau mūsų katinėlį. Vos jį pamačius supratau, kad jis bus labai labai mylimas ir laimingas mūsų namuose. Tiesą sakant, buvo visai sunku nesusigraudinti matant tą gražuolį, tokį išsigandusį ir pasimetusį.

dsc_0370

Ir taip aš susipažinau su Arėju. Vardą pakeisti nusprendėm dar važiuodami namo vos pasiėmę katiną ir Arėjas atrodė tinkamas, skambus vardas. Mažylis (nors realiai visai jau ir nemažas) buvo nedrąsus tik pirmąsias minutes, greitai ėmė glaustytis ir pratintis prie naujų namų.

dsc_0374

Šiandien yra lygiai savaitė, kai galiu džiaugtis Arėjo draugija. Geresnio katino net negalėjom tikėtis – nė vieno nuversto daikto, nė vieno įdrėskimo – nei ant baldų, nei ant rankų – nė vieno ne vietoj atlikto reikalo. Arėjas mėgsta būti glostomas ir šukuojamas bei gulinėti netoliese žmonių.

dsc_0366

Ir koks šios istorijos moralas? Prieglaudose savo šeimos ir namų laukia šimtai katinukų. Vieni pašėlę, kiti rimti, treti meilūs, bet visi patyrę gyvenimo negandą, nemeilę ir atsidūrę prieglaudoje. Jie laukia tavęs ir tavo šilumos, supratingumo. Tad jei turi progą padovanoti dalelę savo širdies, pasiimt gyvūnėlį iš prieglaudos ir jis tau padovanos visą savo meilę.

O jei negali pasiimti kokio nors mažylio namo, visada gali paremti prieglaudas finansiškai (Arėjo prieglauda VŠĮ Rainiukas).

O dabar mes su Arėju jums sakome labanakt ir gero likusio savaitgalio ❤

20160917_231938

Vaiva

 

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s